Kaip atsirado Geshtinana ir ką reiškia pats pavadinimas
Mes esame kūrėjai ir mes tuo didžiuojamės!
Geshtinana – maloniai žemiška tačiau tuo pačiu ir ezoterinė erdvė visiems ieškantiems bei jau atradusiems natūralių smilkalų, žvakių bei lengvu misticizmu dvelkiančių atributų galią. Mes tikime, kad kiekvienas savo realybę kuriame patys ir kurdami savąją padedame tai daryti ir kitiems.
Smilkalai yra mūsų „arkliukas“: lazdelės, virvelės, bombos, dervų puodeliai, smilkalų plytelės, atgalinio srauto smilkalai, džiovinti augalai ir kitos jų formos – mūsų pačių atrasti ir išskirtinai Jums atvežti, gamtos bei sąmoningo žmogaus rankų darbo sinergija alsuojantys, stebuklai.
O žvakės mūsų širdyse užima ypatingą vietą. Leiskite pasidalinti su Jumis istorija, nuo ko viskas prasidėjo…
„Kur dingsta vaškas?“ – klausimas, kuris mintyse kirbėjo dar prieš pirmąjį karantiną. Mes, Geshtinana kūrėjai, romantiškos ir jautrios sielos iki pat gelmių, visur visuomet degame žvakes. Žiema ar vasara, jaukus vakaras ar saulėti priešpiečiai – tiek namuose, tiek kitose erdvėse savo kompanijoje privalome turėti žvakės liepsną. Tikriausiai pritarsite mums, kad degančios žvakės energetika aplinką pakeičia iš esmės.
Taigi, grįžtant prie jau minėtojo klausimo: mėgaudamiesi įprastų parafininių žvakių draugija ir stebėdami, kaip ilgainiui žvakė keičiasi (išnyksta erdvėje), susimąstėme: o tai kur tas vaškas dingsta? Ilgų studijų neprireikė: jis garuoja, o mes kvėpuojam. Viskas iš tiesų labai paprasta ir elementaru, tiesa?
O tuomet kyla kitas klausimas: kuo mes kvėpuojame, kol patalpą maloniai šildo ir puošia toks nekaltas dalykas – žvakė? Ir štai čia jau pasidarė kiek įdomiau ir kiek baugiau… Bet dabar apie gražius dalykus! Jei įdomu, kas neįtiko mums parafino žvakėse, paskaitykite mūsų straipsnių skiltyje.
Supratę, kad be žvakių gyventi negalime ir neketiname, sėkmingai užfiksavę keletą Visatos ženklų, atsidūrėme natūralaus augalinio sojų vaško pasaulyje. Žvakes pradėjome kurti patys! Buvo nepaprastai įdomus procesas, kurį labai pagarbiai vadinome hobiu.
Periodiškai, savaitgaliais, po visų savo atsakomybių ir darbų, sau ir savo artimiesiems liejome sojų vaško žvakes ir tuo pačiu mokėmės tai daryti. Veiklą galėjome ir tebegalime prilyginti terapijos seansui: žvakių liejimo metu patalpa užsipildo jaukia ramybe, tyla, pozityviomis mintimis. Mums tai yra pati tikriausia kūryba. O grįžtamasis šio proceso ryšis koks…
Visada prisiminsime tas emocijas, kurių sulaukiame iš žmonių, gavusių mūsų lietas žvakes. Net ir nežinome, kas labiau paliečia jų širdis: kad tos žvakės visomis prasmėmis saugios aplinkai, ar kad jos rankų darbo ir pakrautos pačiomis geriausiomis emocijomis. Tikriausiai abu.
Žingsnis po žingsnio, liejimas po liejimo, smilkalų lazdelė po lazdelės, gimė Geshtinana – deivė, jungianti pasaulius. Begalinio noro rūpintis ne tik savo, bet ir mūsų Žemės gerove, nusprendėme keliauti į gylį.
Ilgai svarstyti nereikėjo, nes iš žvakių ir smilkalų liepsnos netruko persikelti į mūsų širdis. Taigi galime drąsiai pasakyti: mūsų tikslas – padėti kurti Jums savyje ir savo aplinkoje ramybę, jaukumą, tyrą energiją ir visa tai daryti tvariai bei saugiai mus supančiam pasauliui.
Nes visada ir visur visumą sudaro mažos detalės…
Kas yra Geshtinana ir ką ji reiškia?..
Geshtinana – deivė. Minima jau XIVa. pr. m. e. Šumerų mitologijoje. Tos kultūros legendose ir mituose ji apibūdinama kaip rašto slėpinio žinovė, sapnų aiškintoja, pranašė ir burtininkė. Ši mitologinė dvasia mums taip stipriai surezonavo, kad būtent ja panorome pavadinti savosios kūną – erdvę švelniai ezoterikai, jaukiems ritualams, atveriantiems pačių įvairiausių plotmių suvokimų vartus.
Mes tikime visais Visatos dėsniais; mes žinome, kad esame čia tam, kad augtume, kiltume ir progresuotume. Ir mes norime apie tai kalbėti garsiai. Visai kaip toji Šumerų Geshtinana, kuri net patiems dievams aiškino jų sapnus!
Su pačia tyriausia meile,
Geshtinana
